NEPAKELIAMAI RŪGŠTU AR TIK RŪGŠTU

Naujų „citrinų“, kurias galėtumėte išspausti į kuriamą maistą virtuvėje, yra daug. Jau esame susipažinę su Bergamote – citrina, kuri pradžioje laikyta visai nevykusia, iškilo kaip nuostabaus aromato ir skonio šaltinis, kuris slėpėsi ne sultyse, o žievelėje.  Arba Kaffir, kuri taip pat labiausiai vertinama dėl žievelės ir citrinmedžio lapų. Tačiau naujausia žvaigždė yra kvapnusis mandarinas Yuzu. Japonijoje augantis retas ir brangus vaisius, kuris visai neseniai pasiekė savo populiarumo piką. Yuzu pasižymi citrinos, mandarino ir greipfruto skonio deriniu, o tokia trejybė nulėmė ir trigubą dozę vitamino C. 

Žinoma, rūgščios gali būti ne tik  citrinos, nesvarbu mandros ar paprastos. Pasiflora yra geriausias to pavyzdys – egzotiškas, gomurį glostantis rūgštumas. Arba visai nereikia ieškoti toli – gi turime puikų lietuvišką agrastą, žalią ir raudoną, kurio rūgštumas įsirėžęs atmintį nuo to karto, kai pas močiutę kaime jų buvo prisiragauta dar visai neprinokusių.

Su rūgščiais vaisiais ar desertais visi turime savo drąsos limitus, pas vienus jie platūs – gali kąsti citrina net neužsimerkdami, pas kitų kuklesni – vos prisilietus burna susitraukia nuo rūgštumo. Ir žinot, gi būna smagu, kuomet citrinai pakutenus gomurį veidas susiraukia, o per kūną nubėga lengvi šiurpuliukai.

Nuotrauka: Robertas Daskevičius